Sakoma, kad šv. Kalėdos – stebuklų metas. Antai Biblijoje pasakojama apie Kalėdų naktį prabylančius gyvulius ir vynu virstantį vandenį (vaikystėje tuo, beje, labai tikėjau ir vis kurdavau
planus, kaip kelsiuosi naktį ir eisiu jų pasiklausyti... :)), televizijoje viena po kitos vyksta gerumo akcijos, surenkančios tiesiog stebuklingas sumas, o kino filmuose Kalėdų naktį būtinai
pradeda snigti :) Šypsenų, džiugesio ir nesibaigiančios laimės laikas.Ar tikrai?..
Iš tikrųjų prieššventinis laikotarpis – tikras iššūkis mums visiems – kai reikia pasirūpinti dovanomis ir dovanėlėmis, sudalyvauti daugybėje švenčių, paruošti įvairiausių pasirodymų ir įspūdingų kostiumų... O
dažniausiai mūsuose moterims ant pečių krentanti užduotis paruošti šventinį stalą – tikrai turėtų būti apdovanota mažų mažiausiai medaliu. Juk Kūčių ir Kalėdų stalai tradiciškai turi lūžti nuo valgių.
Ir būtinai skirtingų abu vakarus! Taigi moterys jau visą gruodį planuoja, ką gamins, kaip ir kur pirks, o paskutinę savaitę jos sukasi visiškai negailėdamos savęs... Todėl prieššventiniu laikotarpiu dažno
veide gali matyti susirūpinimą, netgi stresą, o susirinkę prie šventinio stalo sunkiai nuslepiame nuovargį...
BET! Geriau pagalvojus… ištisus metus mes dirbame, dirbame beprotiškai daug, kai nebelieka nei fizinių nei emocinių jėgų paskambinti artimiesiems, ką jau bekalbėti apie galimybes juos išvysti… Ir štai ateina gruodis, kai mes bėgiojame susirūpinusiais veidais, išlaidaujame, stengiamės kaip įmanydami… dėl SAVO ARTIMŲJŲ! Mes prisimename, kad esame be galo kūrybingi ir išradingi. Ir iš visų pasaulio kampelių skubame susitikti su savo artimaisiais. O nuvargę veidai prie Kūčių stalo – tik dar vienas įrodymas, kaip labai mes vieni kitų pasiilgom ir stengėmės, kad mūsų susitikimas būtų kuo malonesnis. Argi tai ne pats didžiausias įmanomas stebuklas?...
Jaukių Jums švenčių ir gebėjimo įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose.
Su meile,
Sigita
planus, kaip kelsiuosi naktį ir eisiu jų pasiklausyti... :)), televizijoje viena po kitos vyksta gerumo akcijos, surenkančios tiesiog stebuklingas sumas, o kino filmuose Kalėdų naktį būtinai
pradeda snigti :) Šypsenų, džiugesio ir nesibaigiančios laimės laikas.Ar tikrai?..
Iš tikrųjų prieššventinis laikotarpis – tikras iššūkis mums visiems – kai reikia pasirūpinti dovanomis ir dovanėlėmis, sudalyvauti daugybėje švenčių, paruošti įvairiausių pasirodymų ir įspūdingų kostiumų... O
dažniausiai mūsuose moterims ant pečių krentanti užduotis paruošti šventinį stalą – tikrai turėtų būti apdovanota mažų mažiausiai medaliu. Juk Kūčių ir Kalėdų stalai tradiciškai turi lūžti nuo valgių.
Ir būtinai skirtingų abu vakarus! Taigi moterys jau visą gruodį planuoja, ką gamins, kaip ir kur pirks, o paskutinę savaitę jos sukasi visiškai negailėdamos savęs... Todėl prieššventiniu laikotarpiu dažno
veide gali matyti susirūpinimą, netgi stresą, o susirinkę prie šventinio stalo sunkiai nuslepiame nuovargį...
BET! Geriau pagalvojus… ištisus metus mes dirbame, dirbame beprotiškai daug, kai nebelieka nei fizinių nei emocinių jėgų paskambinti artimiesiems, ką jau bekalbėti apie galimybes juos išvysti… Ir štai ateina gruodis, kai mes bėgiojame susirūpinusiais veidais, išlaidaujame, stengiamės kaip įmanydami… dėl SAVO ARTIMŲJŲ! Mes prisimename, kad esame be galo kūrybingi ir išradingi. Ir iš visų pasaulio kampelių skubame susitikti su savo artimaisiais. O nuvargę veidai prie Kūčių stalo – tik dar vienas įrodymas, kaip labai mes vieni kitų pasiilgom ir stengėmės, kad mūsų susitikimas būtų kuo malonesnis. Argi tai ne pats didžiausias įmanomas stebuklas?...
Jaukių Jums švenčių ir gebėjimo įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose.
Su meile,
Sigita
