Vakar skype'u kalbėjausi su broliu. Jis, kaip ir daugybė lietuvių, gyvena užsienyje ir šįkart niekaip negalėjo grįžti Kalėdų į Lietuvą. Pirmi metai, kai jo nebus prie Kūčių stalo. Keistas jausmas.
Su lengva pašaipėle paklausiau: Na, kokius patiekalus planuojate Kūčių stalui? Mat mūsų šeimoje Kūčių stalą tradiciškai ruošia mama. O brolis: Gaminsime sušius. 12 rūšių sušius!
Toliau pokalbis pakrypo kitomis temomis. Ir tik šiandien susivokiau, kad... brolio atsakymas manęs visiškai nenustebino. Neįtikėtina! Kaip šiuolaikinės šventės visgi skiriasi nuo mūsų vaikystės švenčių! Vietoj apsilankymo bažnyčioje daugybė mūsų renkasi TV programą, 12 senųjų lietuvių patiekalų keičia Pasaulio virtuvės įmantrybės, o kaip didžiausią Kalėdų stebuklą dažnas pristato savo naują plančetinį kompiuterį!..
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad vaizdas iš tikrųjų nėra toks dramatiškas – daugybė mūsų Kūčių vakarą dar ir šiandien ragausime aguonpienio, o su lupenomis virtas bulves pagardinsime sėmenine. Ir visgi, nors ir nevienodu greičiu, pokyčiai vyksta beveik kiekvienuose namuose. Bet... sušius gaminamės visi kartu, TV laidas žiūrime ir komentuojame – taip pat. Ir taip išsaugome svarbiausią švenčių komponentą ir prasmę – pabūti su SAVO žmonėmis. Su tais, su kuriais užaugome, kuriuos mylime ir su kuriais jaučiame ypatingą ryšį. Ir jeigu šiuo tikslu reikia nuvažiuoti šimtus kilometrų ar prie Kūčių stalo pasisodinti kompiuterį su įjungtu skype'u, kurio kitame gale – mylimas žmogus, taip ir padarykime. Jaukaus buvimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą